Iš melo pinklių kūną išlaisvina stebuklingi dilbių prisilietimai.

Dantį persmelkus skausmui, negalvoda­mi skubame pas odontologą. Po ope­racijos beldžiamės į reabilitologo kabi­netą, kad šis paskirtų tolesnį gydymą skalpelio paliestai vietai. O ką daryti, jei skauda sielą?

ilga istorija trumpai

„Žymiosios krizės malonu­mus patyriau savo kailiu. Tu­rėjau nuosavą verslą, o po vie­no skambučio supratau, kad turiu kelių šimtų tūkstančių litų „ragus“, – kaunietis Kęs­tutis Stanislovaitis prisiminė įvykius, pastūmėjusius į nau­ją gyvenimo etapą. – Atsira­do įtampa, nerimas dėl atei­ties, stresas ieškant teisingų sprendimų. Natūralu, kad tai mane paveikė. Tradiciškai to­kiais atvejais galėjau rinktis al­koholį, medžio šaką arba už­sidaryti ir nieko nedaryti.“

Po kelių ciniškų juokelių ir len­gvo sarkazmo mintyse vyras tąkart pasirinko kitą kelią, ku­rio kryptį jam nurodė bičiulė. Nors masažais domėjosi dar studijuodamas mediciną, raci­onalaus mąstymo vyras nega­lėjo patikėti, kad rankų prisi­lietimai gali išgydyti jo sielą. Abejonės išsisklaidė jau po pir­mų dešimties minučių, o pasi­baigus seansui vyro galvoje išsirikiavo artimiausių žmo­nių sąrašas, kuriems jis galė­tų padėti, jei tik mokėtų po­linezietiško masažo techniką. K.Stanislovaitį krizė privertė stabtelėti, prisiminti savo sva­jonę, atgaivinti ją ir pradėti gi­lintis į holistinio masažo pa­slaptis.

„Polinezietiško masažo tech­nikos mane mokė tikras mao­ris. Buvo įdomu iš pirmų lū­pų išgirsti apie jų tradicijas ir pasaulėžiūrą. Civilizacijos dar nesugadinta masažo techni­ka buvo persmelkta ezoteri­kos elementų, bet suabejoti pa­čios technikos veiksmingumu neleido asmeninė patirtis, – kalbėjo MAURI-ORA specia­listas. – Šiais visuotinio stre­so laikais įvairių negalavimų kamuojami žmonės išbando įvairiausias priemones, ne­vengia ir netradicinių. Todėl visada atsiras žmonių, kurie meluodami ir piktnaudžiau­dami ieškančiųjų patiklumu prižadės išgydyti nuo visų li­gų. Tai neteisinga, aš to neda­rau.“ K.Stanislovaitis nesisten­gia holistinio masažo pateikti kaip stebuklingo vaisto nuo vi­sų ligų, visas jo dėmesys skir­tas žmogui, o pagrindinis už­davinys, kurį kaskart sau kelia specialistas, – masažo ir emo­cinės terapijos deriniu padėti įveikti stresą.

Pagrindinis polinezietiško masažo technikos išskirtinu­mas, pasak vyro, – prisilietimas dilbiais. Tokiu metodu galima liesti itin didelį kūno plotą. Ma­sažas primena plastišką šokį.

„Šis masažas puikiai rami­na. Juokais sakau, kad vieninte­lis raumuo, kuris atsipalaiduo­ja per seansą, tai – raumuo tarp ausų“,

K.Stanislovaitis

– kaip veikia polizenietiškas masažas?

– Jau po pirmo karto, kai savo kūnu patyriau masažo galią, supratau, kad jis kitoks, tačiau kaip veikia, atsakyti negaliu iki dabar. Kol kas stebiu tuos dalykus ir bandau susistemin­ti, kada, kokiems žmonėms ir kokioms problemoms esant jis yra veiksmingas. Čia negalioja receptas, kad norint pašalinti kaklo skausmą reikės dvie­jų seansų, o nugaros – ketu­rių. Kyla klausimas, kam tada to reikia? Dauguma mums ži­nomų masažų gydo tik simp­tomus. Taip pat veikia table­tės ar įvairūs tepalai. Žinoma, tai yra gerai, nes išeini be var­ginusio skausmo, tačiau prie­žastys niekur nedingsta – jos glūdi užrakintos giliai viduje. Aš nekalbu apie lūžusios ko­jos ar patempto raumens gy­dymą, kalbu apie įtampos, nerimo ar streso išprovokuo­tus negalavimus. Dažniausiai priežastys būna nemalonios, apie jas nenorime kalbėti ar jų prisiminti. Tiems prisimi­nimams išvilioti aš ir pasitel­kiu raminamąjį polinezietiško masažo poveikį.

– seansas susideda iš dviejų dalių – holistinio masažo ir pokalbio. Abi dalys yra svarbios?

– Masažuojant užmezgamas ypatingas kontaktas: kūnas tarsi prabyla prisiminimais, emocijomis ir pojūčiais. Idea­lu, jei tas pokalbis vyksta tarp paties žmogaus ir jo kūno, ta­čiau dažnai prisiminimai žmo­gui būna pernelyg nemalonūs. Meluojame ne tik kitiems, kad mums viskas gerai, bet ir patys sau. Per seansą pajuntu iš kūno sklindančius signalus ir klausiu žmogaus, o jis stebisi: „Iš kur jūs žinote?“ Tą akimirką žmo­gus supranta, kad išsisukinėti yra beprasmiška. Dar kartą pa­sikartosiu – kūnas nemeluoja. Kiekvienas esame įsisukę į sa­vo rutiną, kurioje daug didelių ir mažų reikalų, gyvenimo pa­tirčių, šeimos dramų, sėkmių ir nesėkmių, finansinių paki­limų ir nuosmukių. Gindama­sis nuo negandų žmogus užsi­augina šarvus, kuriuos sunku nusiimti. Su jais žmogus ir at­sigula ant stalo, o aš pamažu imu jį lukštenti, kol palieku vie­ną su savimi. Gal todėl žmonės po seanso neretai sako, kad per masažą tarsi matė save iš ša­lies. Atsikratydamas kiekvieno šarvo sluoksnio, žmogus dar kartą prisimena praeities aki­mirkas ir jas išgyvena. Kaip iš­sivaduoti iš tų šarvų, kaip ras­ti sprendimą užgriuvusiems gyvenimo sunkumams įveik­ti? Galvosūkis nemenkas. Da­bar įsivaizduokite, kad tą gal­vosūkį jūs sprendžiate salėje, sausakimšoje įvairaus plau­ko gyvenimo būdo patarėjų, vyksta krepšinio rungtynės ar dar koks nors renginys. Ir visa tai – vienu metu. Buvimą vie­nam su savimi kartais palyginu su tuščia sale, kai niekas nezir­zia ir neblaško. Tyloje sprendi­mas surandamas lengviau. Ta­da ir prasideda įdomybės. Aš tikiu, kad visa reikalinga in­formacija teisingiems sprendi­mams priimti yra mumyse. Tik mes patys galime suvokti, kas mums yra geriausia. Bendra­vimas su žmogumi po masa­žo yra mano noras ir intencija, kurios link kryptingai judu, o kalbėdamas stengiuosi pabrėž­ti, kad visi teigiami pokyčiai įvyksta pačių žmonių iniciaty­va, aš su savo metodu esu tik pagalbinė priemonė triukšma­dariams iš salės išvaikyti. Pa­teiksiu paprastą pavyzdį: sėdite vakare prie televizoriaus ir pa­jaučiate nugaros niežulį tokioje vietoje, kurios negalite pasiekti ranka. Ką darote? Sėdite ir ken­čiate arba pradedate ieškoti ko­kio nors daikto, televizoriaus pulto ar šlepetės, kad pasika­sytumėte. Noriu pasakyti, kad aš esu ta pagalbinė priemonė, tačiau tik žmogaus sąmonin­gas veiksmas duos norimų re­zultatų. Svarbiausia, kad žmo­gus nenustotų aktyviai ieškoti sprendimų.

– Sakoma, aplinkiniai tave ma­to geriau nei tu pats save. Ka­da reikia kreiptis jūsų pagal­bos? Kai pats nori ar kai kitas pataria?

– Kai kurie ateina po rekomen­dacijų, įsitikinę, kad jei suveikė draugui, bičiuliui, giminaičiui ar kolegai, vadinasi, suveiks ir jam. Kiti galvoja, kad pakaks atsigulti, o aš išspręsiu visas jų problemas. Taip nėra. Ne aš, o pats žmogus tai sprendžia. Galbūt tai ir skam­ba keistokai, man būtų kur kas naudingiau pasakoti, kad esu kietas ir galiu išgydyti ar užko­duoti žmones nuo šimto ligų. Aš noriu, kad prieš kreipdamie­si į mane žmonės suprastų, kad ne aš, o jie patys gali sau padė­ti. Idealu, jei žmogus kreipiasi į mane ne todėl, kad jam kas nors patarė, o kai pats suvokia norin­tis pokyčių. Daug bendrauju su žmonėmis ir neretai išgirstu sa­kant: „Jei ateisiu, tai iškart ap­siverksiu.“ Jie dažniausiai tu­ri tam pagrindą. Deja, jei sako ir žino, kad yra dėl ko verkti, bet iki tol neverkė, vadinasi, tu­ri krūvą blokų ir šarvų, nelei­džiančių emocijoms prasiverž­ti. Todėl ir pravirkti per seansą bus sunkiau, reikės papildomo laiko tiems šarvams nulukšten­ti. Aš jaučiu žmones ir žinau, kuriems galėčiau padėti, tačiau negaliu įtikinėti ar bandyti pri­versti ateiti pas mane. Tai nega­li būti manipuliacija ar grojimas žmogaus poreikiais, kai jis yra pažeidžiamas.

Ką lengviau ukštenti: moteris ar vyrus?

– Moterys imlesnės, be to, jos ga­li sau leisti verkti, būti silpnos. Deja, vyrams mūsų visuomenė­je nepriimtina rodyti ašarų. Juk net ant žemės nukritusiam ir ko­ją užsigavusiam berniukui ma­ma sako: „Neverk, būk vyras!“ Gerai, jei vyrui nuotaika subju­rusi dėl prasto oro – saulė pasi­rodys ir viskas užsimirš. Tačiau jei širdį drasko kitos bėdos? Sa­vaime tai nepraeis. Vyrai yra linkę iki tam tikros akimirkos viską kaupti savyje. Tada žmo­nės ima stebėtis, kad visai neti­kėtai tas, kuris nuolat šypsojosi, atrodė ramus ir patikimas, ėmė gerti arba tiesiog vieną dieną pa­sitraukė iš gyvenimo. Tokie da­lykai iš niekur neateina. Neretai pas mane ateina vyrai, nes juos paragino antrosios pusės. Taip jie tarsi užsideda pliusą prieš sa­vo mylimąsias. Būna tokių, kurie ateina ir sako: „Sportavau, pasi­tempiau, dabar skauda nugarą. Padarykite man ką nors.“ Daž­niausiai vyrams, kad pajustų sa­ve, reikia daugiau seansų. Yra ir tokių, kurie pasiduoda papras­čiau. Bet čia – išimtis, ne taisyklė. Ar lieka laiko pokalbiui? Visada. Proto lygmenyje pagromuliuoti si­tuaciją – kiekvienam vyrui ma­lonumas. Kita vertus, nuoširdus pokalbis taip pat padeda iškelti į paviršių rūpesčius.

Tačiau pas jus kreipiasi ir poros?

– Taip, lankosi ir poros. Būna, dar nespėja užverti kabineto du­rų, o jau vienas kitą už rankos ima. Tai puiki priemonė smul­kiems šeimos nesutarimams spręsti. Kaip ir minėjau, nuri­męs žmogus geba rasti teisingus sprendimus. Mes porą nurami­name, paaiškėja, kad vienintelė barnių priežastis buvo emocinis išsekimas dėl intensyvios dieno­tvarkės. Žinoma, ne visada būna paprasta, bet diskutuoti nesusi­pykstant gali tik ramūs žmonės.

– Lankytis pas vyrą ginekologą gali toli gražu ne kiekviena moteris, taip pat yra ir su masažu?

– Nesvarbu, kas masažuos. Skir­tumas atsiranda tada, jei minty­se sau pasakote: „Tik ne pas vy­rą!“ Vadinasi, jus lydi neigiamos patirtys: nelaiminga meilė, išda­vystė. Yra moterų, kurios gal­voja, kad jos negražios, nes ant šlaunų matyti celiulitas, o ant ta­lijos – pernelyg daug riebaliuko. Kitos įsivaizduoja, kad jos ne­gražios, nes yra nepasidažiusios ar neapsikirpusios. Tačiau tokia moteris greičiausiai neis ne tik pas vyrą, bet ir pas moterį. Pri­silietimo baimių priežastys grei­čiausia būna ne dėl masažuotojo lyties. Ši masažo technika yra la­bai švelni, visiškai neskausmin­ga, tik glostymas šiltu aliejumi. O kam nepatinka glostymas?